Viena iš rotacijos Valensijoje į Vilnių grįžusi kolegė sakė, kad labai ilgisi apelsinų žydėjimo laiko. Dabar jau žinau, kodėl.
Praėjusią savaitę tyrinėjome savo naująjį miestelį (kuris, turiu pasakyti, be galo gražus ir jaukus, su didele bažnyčia nuostabiame parke, su tipiškomis mažomis akmeninėmis gatvelėmis, su savo "Laisvės alėja" ir daug žadančiu kinų restoranu). Ir staiga pakvipo tokiomis svaigiomis ievomis... Ėmėme tų ievų dairytis ir pamatėme viduryje gatvės baltais žiedais apsipylusį medelį, o tarp tų žiedų kabojo... apelsinai!
Gėris... Ir kaip gera, kad gyvename toli nuo centro, tarp sodų, pušynų ir pievų - tai leidžia pajusti visą apelsinų žydėjimo malonumą. Kai vėjas padvelkia nuo žydinčių laukų, galva sukasi...
Tiesa, tie ant šakelių užsilikę apelsinai atrodo kiek liūdnokai. Kasdien pravažiuojame pro didelius, apleistus sodus, kur žemė nuklota užmirštais apelsinais ar mandarinais, ir dar daugybė jų kabo ant medelių, kurie jau pasiruošė naujam derliui - žydi kaip išprotėję... Sako, kad kai vaisių supirkimo kainos žemos, ispanai nusprendžia nesivarginti ir palieka derlių lauke. Tingūs, neūkiški nesusipratėliai...
Šiandien keliavau namo pėsčiomis (1,5 km). Massarrochos miestukas 20 minučių metro nuo Valensijos centro. O mūsų gyvenvietė dar už gabalo kelio nuo miestelio. Kaimų kaimas, vienu žodžiu. Tyras oras ir ramybė. Diena apiukusi, bet šilta - tai ilgam pasivaikščiojimui pats tas. Keliauji sau laukais ir daržais, lyg kokiom Palomenės apylinkėm :).
Netoli namų keletą kartų pykštelėjau telefonu. Daugiau nedrįsau - ką žmonės pasakys :). Mūsų kaime visi kaip ant delno, visi sveikinasi, net pravažiuojančios mašinos stabteli šūktelti "Hola!".
Bet labai jau norėjau parodyti žydinčius apelsinus... Štai :
Kaip džiugu, kad sugrįžai. Kiekvieną tavo įrašą praryju lyg lauktą mylimiausią desertą. Ačiū, kad esi :)
AtsakytiPanaikintiNemaniau, kad šiuos įrašus skaito kažkas be mano šeimos ir artimiausių draugų, nei čia nei menas, nei išminties klodai, tik mūsų gyvenimo akimirkos. Akimirkų milijonai, o rašau labai mažai, nes trūksta laiko, o gal nusiteikimo. Na, bet jei jau blogą skaito patys geriausi LT blogeriai, teks pasitempti ir nepatingėti brūkštelti dažniau... Bernadeta, kaip smagu Tave vėl sutikti! :)
AtsakytiPanaikinti