Man kuo toliau, tuo labiau patinka konsulinis darbas. Kasdien aiškiai jaučiu, kad sąžiningai uždirbau kiekvieną centą. Netiesa, kad toks darbas monotoniškas - ekstra situacijos kasdien sujaukia mintis, verčia abejoti aiškiais dalykais ar primena tai, kas svarbiausia. Ir tai tikrai ne popierinis darbas - susitinki su įvairiausiai žmonėmis ir po truputį pradedi juos pažinti. Pagal jų laikyseną, judesius, intonacijas, žvilgsnius imi gaudytis, nuoširdūs jie ar gudragalviai, laimingi ar sutrikę, daug patyrę ar tik tuo besigiriantys. Niekad nesigaudžiau žmonėse, o čia jaučiuosi lyg pakliuvusi į "Gaudymosi žmonėse universitetą". Čia nenuobodu - nereikia ieškoti nuotykių, linksmos istorijos ir dramos pačios pas tave ateina, dažniausiai - priėmimo valandomis :).
Po beveik metų patirties galiu drąsiai tvirtinti, kad gėris nugalės, nes gerų, nuoširdžių, šviesių žmonių pasaulyje yra absoliuti dauguma. Piktybiškų atvejų buvo gal vienas kitas - kai žmogus iš principo nenori, kad padėtume išspręsti problemą, nori tik skųstis ir piktintis. Dažnai vyksta visokių nesusipratimų, kuriuos išnarpliojame ir kartu skaniai pasijuokiame. O kartais viena kuri pusė lieka nepagavusi kampo.
Manau, profesinės etikos nepažeisiu, jei sukonspektuosiu keletą dienos skambučių ar situacijų...
*******
- Kunculatas? Alio? Turiu klausimą. Lietuvoj pragėriau teises. Tai čia pasidariau tokį kaip dublikatą ir važinėju. Ir dabar noriu mašiną parduoti, ji lietuviškai numeriais. Тai kaip man ją čia parduot, kad neapsišviesčiau ispanų policininkams.
- Kunculatas? Alio? Turiu klausimą. Lietuvoj pragėriau teises. Tai čia pasidariau tokį kaip dublikatą ir važinėju. Ir dabar noriu mašiną parduoti, ji lietuviškai numeriais. Тai kaip man ją čia parduot, kad neapsišviesčiau ispanų policininkams.
- Gal galite, prašau, patikslinti, ką reiškia "pragėriau teises"?
- Na, atėmė iš manęs teismas teises dviems metams, nes vairavau girtas, na, kelis kartus. O Ispanijoje tai nieks nežino, tai aš čia jau pusę metų važinėju su tokiu popieriu šviestu, che che che.
- Ir, jei gerai supratau, automobilio Ispanijoje neperregistravote, nors puse metų čia juo važinėjate? Be teisės vairuoti?
- Nu tai aišku, nenoriu aš jo čia registruoti, nes gi brangu, tegul kabo ant Lietuvos.
- Išsiaiškinkime svarbiausius dalykus. Pirma, Jums atimta teisė vairuoti bet kokį automobilį bet kokioje šalyje dvejiems metams. Antra, automobilį privalu registruoti Ispanijoje, jei jis čia naudojamas ilgiau, nei trys mėnesiai.
- O jei aš tą mašiną parduosiu kitam lietuviui, jis pavairuos pusmetį, kol prie jo nepradės kabinėtis policija, o jei pradės - jis parduos dar kitam lietuviui, tada tas čia pavažinės, tada dar kam parduos... Tai gal galėsim taip ir neregistruot mašinos?...
- Gerbiamasis, Jūs skambinate į Lietuvos valstybės instituciją ir klausiate patarimų, kaip apgauti Ispanijos valstybę. Deja, nepadėsime.
- Bet aš gi Lietuvos pilietis! Jūs man privalote padėti!
-....
- Alio, lаbukas. Noriu pasiklausti. Aš tuoj tekėsiu už ispano, noriu pasiimti vyro pavardę, tai ispanai man neleidžia (ispanai po santuokos pavardžių nekeičia, jie gimsta ir miršta su ta pačia pavarde, sudaryta iš tėvo ir motinos pirmųjų pavardžių). O konsulate galėsiu pasikeisti?
- Taip, galėsite pateikti dokumentus santuokos apskaitymui ir kartu nurodyti, kad pageidaujate pavardę pakeisti į vyro pavardę.
Fone girdisi, kaip moteris ispaniškai aiškina draugui, kad viskas vale, o mūsų dar užklausia:
- O kiek kainuos?
- Konsulinis mokestis 20 eurų.
Moteris vėl verčia viską savo ispanui. Ningun problema.
- Tik jei čia ruošiatės ir toliau gyventi, labai rekomenduojame gerai pasvarstyti, ar keisti pavardę. Ispanams tokia mūsų tradicija nesuprantama. Tai, kad su vyru turėsite vienodas pavardes, ispanams reikš, jog esate brolis ir sesuo. Visur su savimi reikės nešiotis konsulines pažymas apie lietuviškų pavardžių rašymo tradicijas, tai ir kainuos, ir kels rūpesčių...
- Ech, žinau, bet pavardę pakeisti noriu, nes kai grįšiu į Kruonį vasarą, tai gi nieks netikės, kad ištekėjau už ispano, jei pavardės nepakeisiu. Čia nuspręsta. Bet turiu dar vieną delikatų klausimuką... Matot, aš tekėsiu už labai pagyvenusio ispano. Na, suprantate, už LABAI LABAI pagyvenusio ispano. Jis man turtą jau užrašė testamentu. Tai va ir galvoju, kai jis mirs, ar nebus paskui sunkumų man perimt turtą dėl tos pakeistos pavardės...
-....
- Labas. Duok "sytą" - atvažiuosiu vaiką į pasą įsirašyti.
- Vaikai nėra įrašomi į pasą. Gal Jūs turite omenyje - apskaityti vaiko gimimą? Gauti vaiko gimimo liudijimą, pirmąjį pasą?...
- Kažkaip sudėtingai kalbi. Žodžiu taip. Turiu vaiką su boba bulgare. Tai ką daryt, kad kažkur parašytų, kad vaikas mano.
- Apskaitysime gimimą. Reikią štai tokių dokumentų (...). Galime Jus užregistruoti į priėmimą antradieniui. Ar tiks?
- Tuoj paklausiu draugo, ar jo merga galės mus su boba nuvežti antradienį...
- ...
- Laba diena. Noriu su notaru kalbėti.
- Klausau.
- Man reikia įgaliavimo, kuriuo mano mama leistų mano draugui padovanoti butą čia vienam tokiam žmogui.
- Gal galite telefoną perduoti savo mamai? Aptarsime įgaliojimo detales.
- Tai mamos nereikia klausti! Ji sena, nusišneka, nieko nesupranta. Aš viską už ją sutvarkysiu.
- ...
- Alio, girdėjom, kad konsulas į Almeriją atvažiuoja. Noriu užsirašyti paso pakeitimui.
- Deja, užrašymas į Misiją Almerijoje jau baigtas - nebėra laisvų vietų. Užrašome tik ypatingus atvejus - kūdikius, vaikus, pensijinio amžiaus žmones, kurie neturi galimybių atvykti iki Valensijos.
- Tai aš vaikui pasą keisiu, ne sau. Neturim galimybių vaiko atvežti į Valensiją, tikrai tikrai, niekaip.
- Diktuokite, prašau, vardą, pavardę, gimimo datą...
- Tomas Jonauskas, gimęs 1990 metų sausio ....
-...
Priėmime sveikas, jaunas, darbingas, bet kiek įkaušęs pilietis Vovačkinas, garsiai reikalaujantis pasą jam išduoti nemokamai, nes "labai reikia". Deja, jokių įstatyminio pagrindo atleisti nuo konsulinio mokesčio šiuo atveju nėra. Vovačkinas grįžta jau ne pirmą kartą - gal paso, gal bendravimo. Jis net vardus mūsų jau žino, nes apie kiekvieną konsulato darbuotoją jau yra prirašęs skundų ministrams ir prezidentams... Šįkart jo kišenėje butelis, pavogtas artimiausiame supermarkete (pats pasigyrė). Žodžiu, Vovačkinas rėkauja, mes laikomės ramiai ir griežtai. Modestai gal lengviau tokia būti, nes ji rusiškai nešneka, todėl tik stebi situaciją ir buria, kad pilietis nusiramintų ir apsieitume be policijos pagalbos. Aš, kalbėdama rusiškai, esu kaip Vovačkino ryšininkė, už ką aiškiai nusipelnau jo simpatijos:
- Vot ty, Modesta, mnie nienravišsia - zlaja ty, niecharošaja, smotriš kak zmeja. A Sonata drugaja, Sonata chorošaja, u Sonaty glaza takyje, ona takaja krasivaja, takaja prijatnaja. No suka. Niedajot pasport...
-...
(Vovačkiną išblaivinimui vėliau išsivežė policija su greitąja.)
- Skelbiame jus vyru ir žmona! Galite pasveikinti vienas kitą ir pasikeisti žiedais!
Jaunieji ir liudininkai džiaugiasi, sveikinasi, bučiuojasi. Mes džiaugiamės kartu su jais - išsišiepę visi, juk vestuvės konsulate visada nuteikia taip pakiliai...
Tada jaunasis pliaukšt - 50 eurų ant stalo!
- Čia jums, nusipirkit kokio šampano, saldainių, dar ko - atšvęskit.
-....
*********
Turbūt galėčiau ir e-laiškus pacituoti, bet gal šiam kartui pakaks. Tik vienas profesinis pastebėjimas ir patarimas: elektroniniai adresai gal geriau tegul būna sudaryti iš vardų ir pavardžių kombinacijų, nes jau pasimetėm tarp "lelyte123", "gelyte456" ir "puikute666" variacijų. Inetux, valdux ir rimviux irgi daznai nepadeda atsiminti korespondento, ypač, jei laiškas prasideda "Labas, čia Valdas, jūs mane prisimenat". Dar, nieko pagiriančio negaliu pasakyti apie "karstosnaktys" ir "saltiburokai" - patikėkit, tam galėtų būti skirtas atskiras "Gaudymosi žmonėse universiteto" kursas :).
**********
Vaizdas iš Misijos Almerijoje. Per dieną turime dvi tokias sesijas. Veiklos per akis...
