Žaislų fabrikas

Edis rašo draugams apie įsikūrimą San Paule 😊:

Jeigu skaitai šį laišką, vadinasi, aš jį išsiunčiau. Pirmos trys savaitės São Paulo priminė terapinio susirašinėjimo žanro vertę...

Rajonas melodingu pavadinimu Moema laikomas gera vieta gyventi. Dėl susisiekimo, infrastruktūros, saugumo. Avenida Ibirapuera dalina jį į dvi dalis: vienoje jos pusėje gatvės vadinasi indėnų genčių vadų vardais, kitoje – paukščių vardais. Mes - paukščių pusėje, gyvename Kielių gatvėje (Avenida Lavandisca).

Nuo čia viskas, ko reikia, yra už 15 minučių pėsčiomis: konsulatas, metro, Ibirapuera parkas, prekybcentris. Vos išėjus iš namo - gausu restoranų, parduotuvių, o tiesiai prieš duris – Starbucks.

Dangoraižis naujutėlis, modernus, apsauga 24/7, įėjimas su veido atpažinimo sistema, liftas užkelia tiesiai į butą, pakanka piršto antspaudo. Treniruoklių salė su vitrininiais langais 26 aukšte, ten greta ir biliardinė su terasomis, ant stogo – tarsi vyšnia ant torto - baseinas. Su gultais, foteliais, staliukais, dušais.

Yra ir niuansų. Netoliese – Congonhas oro uostas. Jo pakilimo tako trajektorijoje ir aplinkiniuose kvartaluose būsto nesirink. Viena kolegė ten buvo išsinuomojusi butą su terasa dangoraižio viršutiniame aukšte, tai sakė, kad matėsi ne tik besileidžiančių lėktuvų važiuoklės detalės, bet ir atskiri varžtai. Su lipdukais ir barkodais. Apie triukšmą nesakė nieko, manau, saugojo balsą pokalbiams namie prie stalo. Laimė, savaitgaliais lėktuvai neskraido, darbo dienomis nuo 22:00 iki 6:30 Moemoje taip pat tylu. Kiek tik apskritai gali būti tylu São Paulo.

Nes visame mieste nerasi vietos, kur kas nors ko nors nestatytų. Aplink mūsų namą arti nėra kitų aukštų pastatų, todėl iš savo 21 aukšto matome vaizdus ir panoramas. Ypač gražu vakare. Bet greta esantis 12- aukštis rekonstruojamas, dabar pneumatinių kūjų stadija ant jo stogo, tai darbo dienomis, kai atidaryti langai (o jie atidaryti visada, nes švelni vietinė žiema atkartoja vidutinę lietuvišką vasarą) namie triukšmas kaip fronte – lėktuvai, kulkosvaidžiai, trenksmai, riksmai svetima kalba.

O bute viskas nauja, gerai įrengta. Langai per visą sieną, balto marmuro grindys, sieninių spintų baterijos, išmanūs televizoriai, audio sistema su garsiakalbiais lubose, virtuvės įranga...

Kai pasirašinėji buto Sao Paulo nuomos sutartį, nepriklausomi vertintojai parengia jos priedą – detalų būklės įvertinimą ir daiktų sąrašą. Durys, sienos, langai, rozetės, lempos, santechnika, baldai, buitinė technika, indai... Mūsų sutarties priedas su pašto ženklo dydžio nuotraukėlėmis sudarė 55 pdf puslapius. 55. Bet buto savininkė prieš pasirašydama vis tiek rado ką pridurti – ji sudarė papildomą 27 punktų sąrašą, nes prie televizorių trūko prierašo „smart“, nebuvo įtraukti kažkokie filtrai, indai, elektrinis grilis, dar kažkas... Ir dulkių siurblys. O, apsidžiaugėme: galėsime nesigabenti iš Madrido neseniai nupirkto MIELE.

Ką sako sportininkai, pralaimėję varžybas, kurias turėjo laimėti? Neįvertinome. Priešininko, situacijos dar kažko. Su tuo siurbliu mes kažko neįvertinome. Čia radome tą iš 27 punktų sąrašo, žinai, tokį vertikalų, kaip animaciniuose filmuose, tokį šluotkotį su kapšeliu, ir nors jo dėžę puošia daug užrašų, tokių kaip HEPA, TECNOLOGIA ir net POTENCIA su kažkiek ten daug vatų, bet pabandęs juo siurbti supratau, kad tai ne siurblys, o ... Pats supranti. Ne, jis ūžia, gali su juo pasivaikščioti rozetės rajone, gali netgi pabraukyti tas marmuro grindis, bet visa ta jo potencija nueina į ūžesį ir vibraciją. Jis nesiurbia. Gal toks sumanymas? Nes ir šepečio nelabai yra, tik kažkoks pigaus plastiko balvonas ant ratukų. Žaislas, žodžiu.

Sonata žaibiškai susigaudė situacijoje ir iškart užsakė naują. ELECTROLUX, kaip ir viskas šituose namuose. Ne toks erotiškas kaip mano aprašytas, bet su didžiuliais ratais, ryškiu užrašu SMART ir normaliu šepečiu.

Nuotraukoje. Ten tas šepetys neturėjo lygių. Šepečių šepetys! Sulaukęs siuntos pradėjau iškilmingai išpakuoti dėžę. Dar pakuojant šmėstelėjo negera nuojauta, kad pirkinys nedaug skiriasi nuo tos elektrinės lazdos iš sąrašo, bet nusprendžiau eiti iki galo, tiesiog nebebuvo kitos išeities. O jau kai įjungiau... Tie statybininkai, kur pneumatiniais kūjais perdaro gelžbetoninį daugiaaukštį, staiga nutilo, besileidžiančių lėktuvų taip pat nebebuvo, pilotai turbūt skubiai konsultavosi su dispečeriais, ar São Paulo kartais neužklupo koks tornado, nors, antra vertus, visai gerai gavosi, nes negirdėjau kaip tas plastikinis šepetys su ratukais drožia baltą marmurą tarsi peilis stiklą, ir net ta degančios elektros variklio instaliacijos smarvė nebuvo tokia jau ir baisi, tik Sonata už dviejų valandų grįžusi į uoliai vėdintus namus vietoj „labas“ paklausė „kas degė!“ (taip ir pasakė, be klaustuko gale).

Aš apie detalių suleidimą nepasakosiu, tu jautrus tokiems dalykams, o štai dulkės tame siurblyje renkasi labai gerai, nors ir ne ten, kur man atrodo turėtų kauptis pagal konstrukciją, bet iš esmės juk svarbu, kad jis kažkaip ir kažkur jas siurbia, ar ne? Pasakysiu tau kaip rinkodarininkas rinkodarininkui: ELECTROLUX padarė klaidą, nuo septintojo dešimtmečio nebenaudodami iki tol Jungtinėje Karalystėje sėkmingai naudoto šūkio "Nothing sucks like an Electrolux"! Nes jis tobulai tinka ir kitoms jų produktų kategorijoms Brazilijoje.

Tarkime, indaplovė. Tu taip pat ją įjungi nakčiai? Ne dieną? Žinok čia geriau jungti dieną. Nes tada nesigirdi dulkių siurblio. Ir tų lėktuvų su pneumatiniais kūjais. Tiesa, alaus bokalų ir peilių ji niekaip neišgali išdžiovinti, bet tu įsivaizduok, koks būtų ūžesys, jei ji dar ir bokalus džiovintų?! Ji juk taip ir vadinasi - indaplovė! Ne džiovyklė! Ir ne 2 in 1!

Šaldytuvas irgi naujas. Taip pat elektro, taip pat lux, dviejų durų, dydžio kaip mano amžinatilsį senelio staliaus gamintos miegamojo spintos, ir dar su ledukų gamybos agregatu. Be to, lãvina reakciją bei judesių koordinaciją. Tokiu būdu atitolina Alzheimerį, Parkinsoną ir kitus netikėlius. Nes kiek tau pavyzdžiui reikia ledukų į gėrimą? Tai ir man tiek pat. O jis? Jis tau nieko negaili ir iškart išverčia kibirą. Todėl jei tu turėjai tiek įžūlumo, kad prieiti su kibirėliu, ar, neduokdie, dubenėliu, tai tada susikaupk kaip Meilutytė prieš startinio pistoleto šūvį ir įtempk raumenį.

Be to, jis taip pat išmanus. Kai atidarai jo dureles, jis sugroja motyvą. Trumpą, bet atpažįstamą. Žinai tokią Paul McCartney dainą „Live And Let Die“? Ji dažnai priskiriama Guns‘N‘Roses, kaip ir dar šūsnis roko hitų, bet tai yra sero McCartney daina apie tai, koks šūdinas yra gyvenimas, ir kaip posakį „Live and let live“ keičia „Live and let die“. Ir šaldytuvas tau tai būtinai primins kiekvieną kartą, kai tu iš jo ko nors norėsi. Nereikia jokių dietų, trenerių ir valios: tadadam-tadadam-tadam, LIVE ANT LET DIE, jeigu iš manęs ką nors valgysi!

ELECTROLUX istorijoje po jau cituoto korporatyvinio šūkio sekė dar vienas: "Thinking of You". Tai vėl, kaip rinkodarininkas rinkodarininkui: manau jie gerai padarė, kad pakeitė ir šitą. Nes labai jau tiesmukai buvo viskas, maždaug, suprask, mes negalėsime išspausti normalios kokybės, nes nuolat apie kažką užsigalvojame. Romantikai svajokliai nevykėliai. Bet neseniai jie pasitaisė. Pasuko teisingu keliu. Nes dabar jų šūkis skelbia: "Shape living for the better"! Žodžiu, mes prigaminame visokio Š, o jau tu, žmogau, susišeipink kaip tau geriau. Čia kietai. Individo atsakomybė, aktyvi gyvenimiška pozicija, susitvarkyk, žodžiu, gyvenimą pats, mielasis.

Edukacinės įrangos liniją uždaro skalbyklė LG ThinQ. Labai talpi, ir, svarbiausia, 2 in 1. Džiovina. Ne kaip indaplovė. Gal pabandyt ir tuos bokalus su peiliais? Ji išmani ir mobili. Rimtai. Kai nustatai režimą, ji galvoja. Įvertina skalbinių kiekį, svorį, kitus parametrus. Kol galvoja, tau nepasako, kiek laiko dirbs su tavo nustatyta programa. Todėl tu niekada iš anksto nežinai, kiek viskas truks. Išlaikoma intriga! Be to, džiovinimo cikle skalbyklė autonomiškai keliauja po patalpą. Kryptis ir atstumai taip pat išlaikomi paslaptyje iki pat finalo.

O mobiliosios fazės finale vietoje įprastinio įkyraus pypsėjimo ji sugroja motyvą. Na, kad galėtum rasti, kur ji nukeliavo. Tokia „find my phone“ aplikacija skalbiankėms. McCartney autorines teises akivaizdžiai pardavė ELECTROLUX, o LG nemokamai pasitelkė XIX a. anglišką liaudies dainą "The Lincolnshire Poacher“. Kuri apdainuoja brakonieriavimo smagumą! Suprask, „ateik, linksmasis bra-akonieriau, metas išimt lami-ikį“! Tai jau tikrai, "Life's Good", LG!

Matai, Brazilijoje buitinė technika atlieka labiau pramoginę funkciją. Darbą suderina su žaidimu. Todėl ir jos kokybė tokia, tarsi ji visa būtų pagaminta žaislų fabrike. Ir siurbliai, ir skalbyklės, ir elektronika - žaislų fabrike, sakau tau. Gal tik tie lėktuvai virš Moemos... Norėtųsi tikėti. Teisybės dėlei turiu pripažinti, jog žmonės mus įspėjo, kad buitinė technika čia ne tokia kaip mes tikimės. Tai mes ir tikėjomės ne tokios?!

Užtat automobiliai - labai rimti. Varomi benzino ir etanolio mišiniu arba vien etanoliu. Flex-Fuel. Atvažiuoji į degalinę, prisipili pilną baką spirito ir varai su vėjeliu. Su kvapeliu! Lankstumas, ekonomija, vietinio cukranendrių ūkio palaikymas ir, svarbiausia, aplinkosauga.

Apie ją labai rimtai diskutavome prieš kelias dienas. Su bičiuliais kolegomis pasikvietėme savo portugalų kalbos mokytoją Gustavo, kuris yra brazilas iš São Paulo, bet dabar gyvena, mokosi lietuvių kalbos ir rašo disertaciją Lietuvoje ir turi merginą lietuvaitę, o šiuo metu jie abu yra čia, žodžiu, pakvietėme juos į mūsų visų pamėgtą meksikiečių restoraną „Sí Señor!“. Čia geras maistas, gera muzika, linksmi žmonės ir tobulas alaus pardavimo modelis. Šiaip visur populiarūs „chopp“, t. y. nedideli pilstomo alaus bokalai.

Tam tikromis valandomis chopp kaina būna akcijinė. Tai čia, kalbant dailiojo čiuožimo terminais, privalomoji programa. O dar gali pasirinkti „atvirą chopp barą“, t. y. neribotą alaus vartojimą visą vakarą už fiksuotą 60R$ (apie 11 EUR) mokestį. Už 11 EUR visą vakarą neribotai chopp?! Čia jau, sakyčiau, laisvoji programa.

Tai mes trys lietuviai – Gustavo, Augustas ir aš – pasirinkome laisvąją. Įpusėjus vakarui, Gustavo pabandė suprasti lietuviškame pokalbyje jo merginos panaudotą terminą „aplinkosauga“:

- KO sauga?, perklausė jis.

- Aplinko-sauga.

- Vis tiek nesupratau, o tai KO sauga?, - dar kartą perklausė Gustavo.

- A-plin-ko-sau-ga!

- Aplink KO? Nesąmonė, negali būti tokio derinio lietuvių kalboje!

Gal tikrai negali? Rimta diskusija buvo. Nežinau, kaip tame restorane mus lietuvius sutiks kitą kartą, o juk dar liko daugybė neaptartų klausimų? Bijau, kad gali pradėti svarstyti savo sportinės programos pokyčius. O gal net ir restorano pavadinimo. Į „NO Señor!“, pavyzdžiui?