Naktis. Nesimiega.
- Girdi, Edi, kai tylu? Jokių mašinų nei iš tolo...
- Girdžiu. Jau kaip gerai GIRDŽIU...
Cikados rėkia kaip išprotėję, ir paukščiai čiulba neatsikvėpdami, ir vanduo čiurlena - visą parą veikia baseino filtravimas... Kur čia tokios "tylos" negirdėsi... :)
Ieškodami namų vos ne metrais matavome atstumą iki artimiausių kelių - bėgome nuo miesto ir mašinų ūžimo. Susiradome namuką atkampiausioje vietoje. Ir kas galėjo pagalvoti, kad kartu su mumis nuo miesto triukšmo pabėgo visi balsingi Valensijos gyviai :). Na, tikiuosi, prie to nesunkiai priprasime...
Keletas kadrų nuo stogo. Apelsinų laukai kairėje:
Valensijos dangoraižiai kaip tolimas miražas:
Massarochos ir Moncada miesteliai, o už jų jūra:
O praėjusį savaitgalį prasidėjo vasara. Balandžio pabaigoje temperatūra kilo virš 20. Gegužės 1 d. Salomėja su Rojum išbandė baseiną - nors visaip bandė rodyti, kad vanduo nešaltas, bet ilgai ten neužsibuvo. Šeštadienį vanduo buvo testuojamas dukart. O sekmadienį temperatūra šoktelėjo iki 35, todėl vaikai mirko į valias.
Prisiminėme, ką reiškia vasara Ispanijoje... Kai negali lauke vaikščioti basomis, nes plytelės degina - užtat vanduo baseine kaip arbata. Kai negali nešioti kelnių ar ilgesnių suknelių - užtat užmiršti bet kokius kompleksus apie netobulas kojas. Kai tenka atsisakyti šokoladinių saldainių, nes jie lydosi dėžutėje - užtat ledų negali atsivalgyti. Kai naktį negali pailsėti, nes tai koks uodas prazvimbia, tai paukščiams nesimiega - užtat dieną viskas žydi, kvepia, čiulba, ir jautiesi kaip išgalvotame pasaulyje ... Mūsų kieme vos keli augalėliai, bet ir jie nesikuklina:
Nors mėgstu pazysti, kaip man trūksta Lietuvos rūkų ir lietaus, kurie tokie raminantys ir meditaciniai, turiu prisipažinti, kad Lietuvoje raudočiau, ilgėdamasi ispaniškos šilumos, šviesos ir lengvo vėjelio nuo jūros.
Vaikai irgi gyvena vasarinėmis nuotaikomis. Mokykloje prasidėjo metų projektų pristatymas. Salomėjos klasė surengė vaidinimą apie Afriką, kuriame ji įtikinamai suvaidino mangustą :):
Laukiam, kuo nustebins Rojaus klasė... Nors jis šiemet sudalyvavo Caxtono talentų šou, tai jam scenos jau pakako (jis groja pirmas: https://www.youtube.com/watch?v=rQvASq-G3hI). Labai jaudinosi, kad salė didelė, kad jis nerepetavęs pakankamai, kad tikrai susikirs... Bet Elena jį padrąsino ir įkalbėjo. Net pažadėjo, jog jei brolis pamirš natas, ji išbėgs į sceną ir pašoks - užpildys pauzę :). Rojui koncertuoti patiko, tik kitąmet, sakė, gros ir dainuos lietuviškai - jau pradėjo repetuoti pora Marijono dainų.
Taip ir gyvenam - baseinas, ledai, grilis. Dar - mokykla (Elenos egzaminai!) ir darbas - toks intensyvus, kad vyras jau greit bijos klausti, ką veikiau dieną, nes kai užsivedu... Ir buitis buitis buitis... Pasiilgau šventės - mažos, elegantiškos, su ilgom suknelėm, Elenos makiažais, mūsų mylima muzika ir visokiais kitais gražiais, skaniais ir jaukiais dalykais... Artėja vestuvių metinės - valio :).
O vakarais įnikom į serialą - prisiminėme seną gerą "Twin Peaks". Tai pasibaisinam prieš dienos pabaigą ir einam klausytis svirpimų, treliavimų ir ūkavimų...
"The owls are not what they seem, agent Cooper. The owls are not what they seem..." :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą