Ilgai ir laimingai

I.
Manau, esu drąsi moteris. Kai sumanėme susituokti, nemikčiodama ir nelemendama pranešiau draugams ir artimiesiems, kad vestuvės bus tikros: su ceremonijom, fotografais, muzika, šventiniu vakaru ir būtinai – su balta suknele. Taip, balta, iki žemės. Ne, aš nejuokauju.  

Šventė bus didelė, nes proga ypatinga – vestuvės gi!  Taip, mes jau senokai ne jaunikliai, abu su savų vaikų būriais ir pavieniais skeletais spintose. Dėkingi likimui už šansą kartu gyventi ilgai ir laimingai, kartu auginti vaiku ir daugiau niekada nebesuklysti. Tai švenčiam!

Pagaliau susitiks visi mūsų mylimiausi. Atsimeni, pasakojau apie sesę iš Danijos – ji ten bus, su visa šeima. O brolis ir tėvai iš Kauno – vat, ir susipažinsi.  Ir Rasa bus, ta, kur išprotėjusi dėl lėktuvų. Ir Justas - na, tas prisiekęs viengungis sportininkas. Salomėja, pagaliau pamatysi savo herojų Pošką! O Tadai – tie patys Tadai, apie kuriuos tiek pasakojau, - jie bus mūsų liudininkai! Bus visi!

Apvalias akis greit pakeisdavo plačios šypsenos. Balius! Taip, vakarėlis su muzika ir šokiais. Taip, moterys, pagaliau turite pretekstą lyšną kartą nusipirkti kažką gražaus. Taip, vyrai, galvokite tostus – šventė bus ilga (oi, atsiprašome – šį vakarą Madrido Realas su Atletiku žais be jūsų...). Vaikai, bus fokusai, žaidimai ir tortas!

Tą dieną buvo be galo gera visus matyti – gražuolės moterys balansavo ant aukštakulnių,  vyrai laimingi ir be futbolo, aplink striksėjo išpuošti vaikai.  Mes, tiesa, kiek įsitempę. O aš vis mindžiojau savo suknelės kraštus – gi pirmą kartą vilkėjau baltą, iki žemės...

Dabar, kai perverčiu nuotraukas, viskas atrodo tobula, ir tuo labai džiaugiuosi.

II.

...Kai prieš tris mėnesius persikraustėme į naujus namus Ispanijoje, jau pirmą naktį ilgokai neužmigome – aplink pokšėjo fejerverkai. Saliutus girdėjome ir kitą naktį. Ir dieną. Ir kitą. Ir taip beveik kasnakt, ir kasdien. Pradžioje stebėjomės – kažką praleidome? Kokia šventė? Paskui supratome, kad ispanų šventėms ypatinga proga nebūtina.

Ispanai moka džiaugtis. Kad šiandien šilta, ar kad gražiai lija. Kad su vaikais gerai paplepėjome, kad su tėvais pasimatėme. Kad mylim ir kad esame kartu. Kad namai jaukūs, kad pietūs skanūs.  Kad draugams rūpim, o priešams - ne. Kad gavom gerą žinią, kad negavom blogos.  Kad nieko neskauda, kad skauda mažiau nei vakar, o gal mažiau - nei rytoj. Būtina pasidžiaugti šiandien, nes rytoj kažkas gali pasikeisti.

Gera daina apie ta patį.

Ir, ech, -  jokie žmonių ar traukinių vėlavimai,  stringantys reikalai bankuose, įstaigų klaidos, neveikiantys prietaisai, trūkę vamzdžiai, dingęs karštas vanduo (jau dukart) ir net 5 Mbps interneto greitis šventinei nuotaikai neturi jokio poveikio.

Ši diena nuostabi, o visos problemos bus išspręstos mañana.

Labai tikiuosi to čia išmokti. J

 

III.
Šiandien konsulate sutuokėme gražią lietuvių porą, abiem virš 40. Sakė, kartu jau 19 metų, ir štai  pagaliau susiruošė tai atšvęsti. Liudininkai - britų pora, tokie elegantiški ir iškilmingi. Jaunieji liūdėjo, kad nespėjo pagaminti žiedų, o mes juos guodėme, kad ilgai ir laimingai santuokai jie nebūtini. 

Ceremonija konsulate kukli, trunka keletą minučių, Mendelsono maršo negrojame, šampanu nevaišiname, bet pasistengiame, kad visi jaustųsi jaukiai ir šventiškai. Santuokos dieną  pasipuošiame patys ir, kaip įmanoma, parengiame iškilmingos ceremonijos vietą. Jaučiamės  šventės dalimi, o atėjus pietų metui kertame savo atsineštus "švetinius sumuštinius" ir juokaujame "vestuvinius juokus". 

Tiesa, nuotakas baltomis ilgomis suknelėmis matome nedažnai, nors pasitaiko ir tokių, kurių sijonai vargiai telpa mūsų siaurame koridoriuje. O ir vestuvinius papročius stengiamės pakontroliuoti, ypač po to, kai vienos poros svita laiptinėje pribarstė ryžių, o namo šeimininkas ant jų paslydo ir susilaužė ranką. 

Et, smulkmenos. Vestuvės vis vien yra mano mylimiausia darbo dalis :).