Man patinka fotografuoti žmones. Na, kartais pykšteliu kokį gražų peizažą, bet tokias nuotraukas iškart ir užmirštu. Jos dūla fotoaparato atmintyje ir tik užima vietą. Gal kam būna kitaip, bet manęs visai netraukia jas vartyti ir prisiminti, koks tas kalnas ar jūra buvo, sakykim, dutūkstantųjų vasarą.
Užtat mylimų žmonių portretai - visai kas kita. O vaikų fotografavimas - apskritai, manija kažkokia... Labai gražūs tie mano vaikai, ir nuotraukos tokios už širdies griebiančios, niekaip negaliu į jas atsižiūrėti :). Visokie paukščiukai, gėlytės, saulytės ir debesėliai yra absoliutus niekas, palyginus su jais. Ak.
Edis kartais stebisi, kodėl aš tiek lakstau su fotoaparatu paskui vaikų uodegas, gi taip tik juos lepinu ir paikinu. Cha. Mielai lakstyčiau paskui Edį irgi, bet kad nespėju - jis bėga labai greit.
Aš ir pati nesu mėgėja staipytis prieš fotoaparatą. Nuotraukose dažniausiai atrodau kaip medžiotojo užkluptas Bembis. Taip ir jaučiuosi. Ok, pagavot, tik šaukit nedelsiant, kad ilgai nesikankinčiau. O kaip kvailai jaučiuosi, kai kas pradeda raginimus išsišiepti! Suprask, pavaidink, kad matai ne kamerą, o nuogą Užkalnį, ir dar priedo išgyveni gražiausią savo gyvenimo akimirką. Jūs rimtai?...
Ai, būna ir blogiau. Yra tokia pozuotojų kategorija, paprastai moteriškės - tik nukreipi kamerą - ir ta sustingsta išsirietusi ir su panoramine dantų foto. Ir taip laukia, kol nesufokusuoju, nenustatau ryškumo ir gylio. Ir laukia. Ir laukia. Ir laukia. Nejuda. Nemirksi. Laiko lūpas. Laiko. laiko... "Jau!, sakau, - Ačiū!" Ir tada ji būtinai pripuola ir pareikalauja: "Parodyk, kaip atrodau!".
Tai suaugusius fotografuoti sudėtinga - nežinai, "ant ko" papulsi. Arba pabėgs, arba nepabėgs, ir bus dar blogiau.
O vaikų portretai kaskart gaunasi tobuli. Čia vieną dieną sumąsčiau po vieną vaikų nuotrauką atspausdinti, įrėminti ir ant namuose pasikabinti. Varčiau tūkstančius kadrų ir laužiau galvą kokį mėnesį. Šiaip ne taip sugebėjau iš visų išrinkti apie trisdešimt. Ir niekaip negaliu to skaičiaus sumažinti, niekaip...
Užteks tuščiai girtis, geriau girsiuos netuščiai:
P.S. Vyrui nesakiau, kiek sumokėjau už nuotraukas vietinio FotoPrixo Mikelandželui. Man tas skaičius garsiai ir nemikčiojant nepasisako...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą