Atsiimu savo paskutinius žodžius - neilgu man sniego senių, nei kaštonų. Ir - "Magde", atsiprašau, bet suprask, gyvenimas keičiasi...
Šiandien keliavau į eilinę ispanų pamoką. Kaip visada kirtau nuostabiąją Valensijos stotį ir prabėgau per visą Colon gatvę (Cristobal Colon - tai Kristupas Kolumbas, beje). Šviesu, šilta - plius 25. Skridau tiesiog... Pro duonos kepyklėlę, chaotiškas kavinukes, El Corte Ingles monstrą, isterišką Desigual ir orų Massimo Dutti (ok ok, pavėlau į pamoką ir vėl, bet gi reikia patikrinti, ar mano žinios pagerėjo, ypač ta gyvybiškai svarbia tema - pokalbis parduotuvėje)...
O kvapų parduotuvės čia - atskiras ach... Kvepalai, namų kvapai, Rituals, Lush .... Jie visame Colon, kas keli žingsniai. Čia, pietuose, kur oro drėgmė niekad nenukrenta žemiau 65 procentų (o pakyla iki 75 lengvai), kvapai laikosi ilgai ilgai, sklinda plačiai plačiai ir kvepia sodriai sodriai...
Taigi, lėkiau per tą saulės, spalvų ir kvapų margumyną ir pagalvojau, kad jei dabar manęs kas paklaustų, ar noriu čia gyventi amžinai, nedvejodama sakyčiau - TAIP.
Ir, beje, šiandien penktadienis. Jis irgi galėtų būti kasdien.
Kokteilis vakare prie gero filmo ir tas jausmas, kad laukia ilgas šiltas savaitgalis, o galimybės kažką nuveikti čia - beribės. Štai tau jūra ir kalnai, modernas ir griuvėsiai, tingėjimas namuose ar lakstymas Colon (čia darbas toks, nes artėja Elenos išleistuvės, tai tiek visko reikia/norisi...). Nieko netrūksta.
Vaikai nesiniauja. Geri ir gražūs tokie, suispanėję. Amžinas įdegis jiems tinka. Dėl jų irgi - galime likti čia. Jie jau gali ištverti be varškės sūrelių! Ledai, spurgos ir bandelės padeda.
Nuo krepšinio čia atprast nereikia - priešingai: pažiūrėję ispaniško krepšinio mano vyrai kankinasi žiūrėdami lietuvišką... Elena krepšiniui abejinga, Salomėja irgi. Mažoji turbūt net nesupranta, kuo tas krepšinis toks ypatingas. Štai ką tik mokykloje per kūno kultūros pamokas baigė akrobatikos kursą, dabar vyksta golfo pamokos, kitą savaitę - plaukimas. O Rojus mokėsi krepšinio tris savaites, nes mokyklinėje programoje daugiau laiko tam nėra: reikia mokytis futbolo, lauko teniso, kriketo, regbio, beisbolo... Dabar - cha cha - mokosi šokių!
Suskaičiavau tiksliai: jau metai ir dešimt mėnesių mes čia.
Beveik penkeri, kai mes kartu.
Ir visa tai tebūnie be pabaigos.
Parodysiu, kokiu gražiu keliu tris kartus per savaitę keliauju į kusus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą