2015 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis

Rudens darbai

Konsulate pertraukėlė - lūžo internetas (ir vėl). Tai pasinaudojusi ta proga brūkštelsiu keletą žodžių čia.

Interneto dingimas nėra baisi bėda, o tik ispaniška kasdienybė. Jis visada atsiranda, anksčiau ar vėliau. Kur kas blogiau, kai griūna kokia darbinė programa ar stringa technika - tada nieks nežino, ar reanimacija pavyks.

Prieš mane dirbęs vicekonsulas išvažiuodamas perspėjo, kad "žinok, šitame darbe streso bus daug". Na, kol kas daugiausia jo patiriu dėl techninių nesklandumų - taip nesinori pavesti iš toli į priėmimą atvykusių lietuvių... O technikai tai nerūpi.

Kompiuteriai čia kartais pradeda ūžti taip, kad su Modesta paraginam viena kitą prisisegti saugos diržus - panašu, kad tuoj kilsim. Kopijavimo aparato darbus galėtume rėminti ir pristatyti kaip modernią grafiką - įspūdingi juodų taškų ir brūkšnių deriniai. Ir tas kantrybės ugdymas kiekvieną rytą, kai užkūrinėjame savo spausdintuvą - suveiks ar ne šįkart. Jis labai senas. Turime įtarimą, kad ir labai vertingas - greičiausiai tai ta pati Johano Gutenbergo pirmoji pasaulyje spausdinimo mašina...

Sąlygos įmanomos, nėr ko bambėti - čia gi konsulatas, čia darbinės patalpos, o ne balių-festivalių salė. Nors kartais paklausom, kaip gyvena mūsų lietuviai Picasento kalėjime - su treniruoklių sale, su baseinu - ir ...ir ką, ir nieko, einam dirbt toliau :).

Darbų mokam visokių. Visi esame šiek tiek meistreliai, sugebame pasukti, paveržti ar bent jau trinktelti - kartais padeda. Konsulas, kaip vienintelis vyras konsulate, yra ir mūsų serviso galva. Išrinkome jį vienbalsiai - jis ne tik kad moka lemputes keisti, kompiuterius taisyti, sunkiu baldus pernešti, BET IR traiškyti tarakonus. Čia gi pietūs, čia tie gyviai gyvena visur, kaip Lietuvoje kokie vorai. Hmm, tik, jei gerai pamenu, vorai Lietuvoje gan santūrūs, o vietiniai tarakonai nesismulkina - gali padaryti kokį shortcut'ą nuo sandėliuko iki lauko durų per tavo koją...

Turbūt tokia bambeklė esu todėl, kad niekaip neįsivažiuoju po atostogų. Rugsėjo pradžioje turėjau kelias dienas absoliutaus tingėjimo, trumpų gražių išvykų ir jaukių draugų vakarėlių, tai dabar sunku ridentis į darbus. O ir vaikai jau kartu keliasi - rugsėjo 7 d. prasidėjo pamokos... Tai visi tokie truputį kreivi dabar.


Keista, bet šiais metais vaikai į mokyklas nesiveržė. Nors Caxton koledžas yra tiesiog svajonių mokykla, bet vaikai jau atrado alternatyvių svajonių...

Salomėja susipažino su mūsų gyvenvietės mergaitėmis - Paula ir Sofi su mažąja sese gerkliūge Bella (gyvenime negirdėjau TAIP rėkiančio vaiko...), tai dabar susišūkauja visos per tvoras ir dingsta iš namų kažkur su dviračiais, riedučiais ar maudymosi kostiumėliais.


O Rojus patapo didžiu krepšinio mėgėju, su Edžiu ir rajono vaikais karštomis vasaros dienomis deginosi betoninėje aikštelėje netoli namų. O vasarai baigiantis Moncadoje netyčia aptiko rimtą krepšinio mokyklą, tai patenkintas dabar... O dar ir Europos krepšinio čempionatas vyksta - Caxtono koledžas? koks koledžas? kam rūpi tas koledžas?...


Ne ne ne. Rugsėjis, mokslo metų pradžia, trys mokinukai namuose, tai būtina parašyti keletą gražių žodžių apie Caxtoną. Ir šiaip -  jis to nusipelnė.

Na, mokykla įspūdinga, galimybės vaikams joje fantastiškos, apie tai jau ne kartą rašiau. https://www.caxtoncollege.com/en/home.html Koledžas britiškas, bet turbūt 99 procentai vaikų joje - ispanai. Ne bėda - vaikams tik lengviau mokytis ispanų kalbą su draugais, o anglų kalbos gali pasimokyti iš mokytojų britų. Mokytojai, jaučiu, buvo atrenkami pagal pavardes, nes jos visos nerealios: baleto mokytoja - Ms Wonderland,matematikos mokytojas - Mr Right, kūno kultūros mokytojas -  Mr Hopper, anglų kalbos - Mr Ball.

Ir Elena. Vasarą ji buvo visa savo planuose ir reikaluose.


Bet dabar ji atrodo labiausiai  nusiteikusi mokslams.
Vasarą gavo 12 klasės egzaminų rezultatus, tai dabar vaikšto išdidi - trys A (matematika, vokiečių ir sociologija) ir vienas B (istorija), kas reiškia laisvą universiteto pasirinkimą Europoje, jei šiais paskutiniais mokslo metais nenuleis kartelės. Mokytojai Eleną labai giria, mes irgi labai didžiuojamės - turi gerą galvą ir - svarbiausia - valią pasiekti rezultatą. Į mamą :). Šiais metais ji balotiruojasi į Caxtono "Head Girl" - mokinių prezidentės postą. Jaučiu, žinau, kad laimės, nes pernai, atsiradus iš niekur, per metus patapo žinoma, matoma ir mėgstama visame koledže.


Kažkaip ramu man dėl vaikų - nors grįžta iš mokyklos tik apie puse šešių, žinau, kad dieną visi praleidžia gerai - prižiūrėti, pamaitinti ir teisingai paauklėti :). 

Na, ir keletas vaizdelių atminimui. Per atostogas pavažinėjome "aplink namus" - 60 km nuo mūsų atradome įspūdingą Chulilla kaimelį su pilimi ir didžiuliu kanjonu.














Į kitą pusę nuo Valensijos panašiu atstumu aplankėme Grutas de San Jose - požeminę upę stalaktitais.  Nuotraukos, deja, iš interneto, nes ten fotografuoti neleidžiama.




Dar vieną dieną skyrėme Xativa piliai už 80 km nuo Valensijos- turbūt gražiausia iš kol kas čia matytų pilių.










Džiaugiamės, kad atradome tiek gražių naujų dalykų šalia mūsų - kviečiam visus buvusius svečius antram round'ui - vėl bus ką veikt. O dar nebuvusieji tegul planuoja ilgesnes viešnages :).

Tiek šį kartą. Dabar atgal prie darbų. Beje, šiandien sutuokėme dar vieną porą - dešimtą šiais metais. Ir dar antra tiek vestuvių šiemet laukia. Na kaip man patinka šitas konsulinis darbas, šalis, viskas, ir kaip gerai mes gyvename... :)