Blogoji: neseniai šeimininkas mums pranešė, kad pardavė namą - mūsų mylimą "namą su iltimis", kuriame gyvename. Turime išsikraustyti kovo mėnesį. Apmaudu, nes ką tik baigėme jį tvarkyti, remontuoti ir gražinti. Per tą laiką namas tapo savu, ir še tau kad nori... Čia radome draugų - ūkvedį Ediką (apie jį jau rašiau), kaimyną Robotą Eduardą (nors jo stuburo įtvarą nuėmė jau senokai, bet jis mums taip ir liko ne šiaip sau Eduardu), Carrefour šeimyną (labai draugiška, angliškai kalbanti šeima, žmona prancūzė, dirbusi Carrefour). Ech, gaila juos palikti. Dar nieko jiems nesakėme. Bus liūdesys.
Na, o gerosios naujienos tokios:
Pirmoji: tiriame namų nuomos rinką ir randame visai neblogų variantų, tai neprapulsime. Smalsu, kas mūsų laukia toliau. Turbūt, pats laikas pajudėti - ištirti kitas Valencijos vietas, atrasti kitus namus, įgyti daugiau draugų...
Antroji: šeimininkas pardavė namą, bet ilčių - ne. Iltis atiduoda mums, kaip kompensaciją už patiriamus nepatogumus. Na, jeigu taip, tai švenčiame namo pardavimą ir mes. Tiesa, iltys netikros. Taip, jos kiek juokingos. Ir baisokos kartu. Bet jos gi privalomas mūsų "vida loca" atributas. Žodžiu, mes ir toliau gyvensime "namuose su iltimis". Panašu, kad ir kiek kartų besikraustytume ateityje, "namuose su iltimis" gyvensime visada :).
Tai per Kalėdas ir Naujus galvų neslėgė jokie kraustymosi rūpesčiai. Tik šventėme nuostabius 2014-uosius ir būrėme kuo geresnius mūsų 2015-uosius Ispanijoje...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą